Panevėžys.LT - visa informacija telefonu +370 644 444 69, paslaugos, prekės ir nuoma Jums.

Panevėžys.lt - verslas ir verslumas Tau.








Panevėžys.LT - visa informacija telefonu  +370 644 444 69, paslaugos, prekės ir nuoma Jums. Nekilnojamojo turto, sklypų bei prekybos centrų nuoma ir pardavimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, Panevėžyje ir Utenoje. 

Panevėžys


55°43′30″N 24°21′50″EKoordinatės: 55°43′30″N 24°21′50″E (ž.)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)


Valstybė:     Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis:     Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis
Savivaldybė:     Panevėžio miesto savivaldybė
Įkūrimo data:     1503
Gyventojų (2014):     96 328
Plotas:     54 km²
Tankumas (2014):     1 784 žm./km²
Altitudė:     61 m
Pašto kodas:     centrinis LT-35001
Commons-logo.svg Vikiteka:     Panevėžys
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė)
Vardininkas:     Pa­nevėžỹs
Kilmininkas:     Pãnevėžio
Naudininkas:     Pãnevėžiui
Galininkas:     Pãnevėžį
Įnagininkas:     Pãnevėžiu
Vietininkas:     Panevėžyjè

    lenk. Poniewież, vok. Ponewiesch, rus. Поневѣжъ[1][2]

    Iki XVIII a. Panevėžiu vadintas Sirutiškio dvaras.

Seniausias Panevėžio namas – buvęs Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvas, pastatytas 1614 m.

Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, Vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nevėžio, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities ir Panevėžio rajono savivaldybės centras, Panevėžio miesto savivaldybė, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras, Panevėžio vyskupija.

Yra įvairių tikėjimų bažnyčios ir cerkvės, 7 pašto skyriai (centrinis LT-35001). Galinė Aukštaitijos siaurojo geležinkelio Panevėžys – Anykščiai stotis. Svarbus pramonės ir kultūros centras. Dešiniajame Nevėžio krante yra Panevėžio senamiestis, kairiajame – Naujamiestis, dabartinis miesto centras.

Miesto gimtadienis (miesto diena) švenčiama rugsėjo 7 d.

Istorija

Legenda byloja, kad LDK Vytautas Didysis, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, 1414 metais, radęs čia senosios lietuvių tikybos šventyklą, tačiau dokumentiškai tai nėra užfiksuota. Tiksliai galima pasakyti tai, kad Panevėžio vardas paminėtas 1503 metų rugsėjo 7 d., kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžio miesto vardą (Panevėžio dvaro žemės, buvusios dešiniajame Nevėžio krante, perduodamos Ramygalos parapijai). Šiame sklype dešiniajame Nevėžio krante (1507 m.) pastatyta bažnyčia, o šalia, kaip bažnytinė valda – smuklė, spirito varykla, pirtis. Taip ėmė kurtis Senasis Panevėžys (dabartinis Senamiestis). 1548 m. dvaro žemių patikros rašte, Nevėžio kairiajame krante jau minimas ir Naujasis miestas (dabartinis Naujamiestis). Naujasis Panevėžys, priklausantis didžiojo kunigaikščio dvarui, įsikūrė kairiajame Nevėžio krante ir greitai pralenkė Senąjį.

Miestas pamažu įgavo vis didesnę reikšmę – 1565–1566 m. Lietuvoje vykstant administracinei reformai Panevėžio dvaras tapo Upytės pavieto centru, o 1568 m. iš Krekenavos į Panevėžį atkeliamas pavieto teismas. 1661 m. Senasis Panevėžys gavo turgaus privilegiją. Nuo 1780 m. Senasis ir Naujasis Panevėžys ėmė jungtis, tais metais ėmė kurtis Mikolajavas (Mikolajevas) – gyvenvietė, pavadinta pagal jos savininką M. Tiškevičių. 1791–1792 m. tapo miestu (nors savivalda įvesta, bet nespėtai jai gauti privilegijos).

XIX a. 1-ojoje pusėje Senasis Panevėžys ir Mikolajavas tapo Panevėžio priemiesčiais (galutinai prijungti prie miesto 1915 m.). XIX amžiuje, pakankamai ekonomiškai ir politiškai stabiliame, susidarė gana palankios sąlygos ir Panevėžio miesto plėtrai. Tik tris kartus – 1812 m. pražygiuojant Napoleono armijai ir 1831 bei 1863 metų sukilimų metu miestas patyrė žymesnius sukrėtimus, kurių pasekmės buvo greitai likviduotos. 1811 m. Panevėžys rusų valdžios išpirktas iš privataus savininko, tai pagerino jo ekonominę ir politinę padėtį. XIX a. mieste įsikūrė sentikių bendruomenė. 1881 m. miestas nukentėjo nuo didžiulio gaisro. XIX a. pabaigoje miesto raidą paspartino nutiestas geležinkelis Radviliškis–Daugpilis, o 1899 m. ir siaurukas Švenčionėliai–Panevėžys. Tuo metu mieste buvo odos, saldainių, spirito, tabako fabrikėliai.

Pagrindinis tolesnių dviejų miesto istorijos šimtmečių bruožas yra nuolatinis ir greitas augimas, kuris reiškėsi gyventojų skaičiaus didėjimu bei ekonomikos, infrastruktūros, socialinės sferos ir kultūros plėtra. Miestas smarkiai nukentėjo I pasaulinio karo metu, sudegė apie trečdalis miesto. Tarpukariu miestas garsėjo malūnais, pastatyti linų apdirbimo, cukraus ir muilo fabrikai. 1927 m. įsteigta Panevėžio vyskupija. 1944 m. liepos 22 d. Panevėžį užėmė I. Bagramiano vadovaujama sovietų kariuomenė. Panevėžys garsėjo savo gamyklomis ir fabrikais.

Po 1945 metų, pokario laikais, miesto gyvenimą įtakojant komunistų partijai ir sovietinei santvarkai, miestas ėmė plėstis į pramonės centrą. Plėtėsi miesto teritorija, išaugo stambūs gyvenamųjų namų kvartalai. 1955–1965 m. pastatytos autokompresorių, „Ekrano“, kabelių, tiksliosios mechanikos gamyklos, stiklo fabrikas. 7-ajame dešimtmetyje pradėta miesto centrinės dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Nevėžio senvagė. Vakarinėje miesto dalyje pastatyti nauji mikrorajonai – Klaipėda (architektės I. Daujotytė, I. Mumšienė, G. Bimbienė), Pilėnai (architektė G. Bilubienė), Kniaudiškiai (architektai V. Andriuška, M. Steponavičius ir kt.), Tulpės (architektai S. Katilius ir N. Garbaliauskienė). Miestas plėtotas pagal 1947, 1962 m. (architektė I. Daujotaitė), 1973 m. (architektas V. Bugailiškis) bendruosius planus.

Stambios pramonės augimas buvo ir iš dalies tebėra miesto gyventojų pasididžiavimo ir bendruomenės integracijos faktorius. Būtent jis keliems dešimtmečiams tapo panevėžiečių savivokos pagrindu. Greitas miesto augimas ir spartus gyventojų skaičiaus daugėjimas iškėlė daug problemų. Miestas tapo gaminančiu, bet nei projektuojančiu, nei kuriančiu. Nuo ekonomikos ryškiai atsiliko kultūrinės ir socialinės sferų plėtra. Panevėžyje nebuvo įkurta nė viena reikšmingesnė mokslo įstaiga, švietimo sistema per pastaruosius beveik tris šimtus metų netoli tepažengė nuo vidurinio mokslo lygio. Iš kultūros institucijų tik Panevėžio dramos teatras apie du dešimtmečius buvo pasiekęs aukštesnį nei nacionalinis teatras lygį. Miestas neturėjo galimybių suformuoti savo intelektualinio potencialo.

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prasidėjo greitas visuomenės integravimas į šiuolaikinę Europos bendruomenę. Jis vyksta visose – mentaliteto, ekonomikos, papročių, elgesio normų, kultūros ir švietimo modelių sferose. Didžiausias išbandymas teko miesto pramonei, kuri turėjo labai greitai restruktūrizuotis ir prisitaikyti prie postindustrinės visuomenės diktuojamų sąlygų.

1993 m. patvirtintas dabartinis Panevėžio herbas.
[rodyti]Administracinis-teritorinis pavaldumas


Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė neabejotina – kadangi jis kūrėsi prie Nevėžio upės, todėl ir pavadintas atitinkamai: priešdėlis pa- + upės vardas.
Ekonomika
Malūnas Panevėžyje

Panevėžys – didžiausias Aukštaitijos pramonės centras, turintis įtakos viso regiono plėtrai. Jame 2003 m. buvo pagaminta 5,1 proc. visos Lietuvos pramoninės produkcijos. Išvystyta maisto (miltų, cukraus, pieno, mėsos, aliejaus), tekstilės (linų) pramonė. Svarbiausios įmonės:

    AB „Panevėžio statybos trestas“ – viena didžiausių statybų bendrovių šalyje. Apie 1400 darbuotojų;
    AB „Panevėžio keliai“ – viena didžiausių Panevėžio įmonių. Apie 800 darbuotojų.
    „Kalnapilis“ (nuo 2003 m. veikia kaip AB „Kalnapilio-Tauro grupė“) – alaus darykla. Viena seniausių miesto įmonių (1902 m.);
    UAB „Viking Malt“ – salyklo gamykla;
    UAB „Panevėžio Aurida“ – automobilių kompresorių gamykla;
    AB „Linas“ (nuo 2005 m. veikia su antrine UAB „Linas Nordic“) – lininių tekstilės gaminių gamyba;
    AB „Lietkabelis“ – vienintelė instaliacinių laidų ir kabelių gamykla Baltijos šalyse;
    UAB „Schmitz Cargobull“ – Sunkvežimių priekabų gamykla
    AB „Linas Agro“- žemės ūkio produktų gamyba
    AB „Amilina“ (buvusi AB „Malsena“) – krakmolo ir glitimo gamyba
    UAB „Norac“ – vonios kapsulių gamyba
    UAB „ADAX“ – Įvairūs radiatoriai ar mechaniniai termostatai
    AB „Klar Glass Lietuva“ (buvusi AB „Panevėžio stiklas“) – Stiklo gamyba
    AB „Panevėžio energija“ – energijos tiekimas
    UAB „Devold“ – trikotažo gamyba
    UAB „Hjellegjerde Baltija“ – kėdžių ir sėdimųjų baldų gamyba
    UAB „Jaukurai“ – Šildymo, santechnikos, inžinerinių tinklų įranga
    UAB „Naftėnas“ – Naftos produktų didmeninė prekyba
    UAB „TETAS“ – Statyba (elektros ir telekomunikacijos tinklų)
    Ir daug kitų …

Didelį vaidmenį Panevėžio ekonomikoje vaidino AB „Ekranas“ – didžiausia kineskopų gamykla Baltijos šalyse. Įmonėje dirbo apie 4000 darbuotojų. 2006 metais bankrutavusi bendrovė pakėlė mieste socialinę įtampą (beveik dvigubai šoktelėjo nedarbo lygis).

Šiuo metu vykdomi stambiausi Panevėžio ekonominiai projektai – plečiamas daugiafunkcinis prekybos ir pramogų kompleksas „Babilonas“, šalia miesto pabaigtas kurti regioninis logistikos centras, pastatytas sporto kompleksas „Cido arena“ ir kt. Panevėžyje sukurtas pramonės parkas arba Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ).
Gyventojai
Demografinė raida

Pagal 1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Panevėžyje gyveno 6503 vyrai ir 6465 moterys, iš viso 12 968 gyventojai. Apie pusę gyventojų tuo metu sudarė žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą mieste jau gyveno apie 14 000 gyventojų.

Po Antrojo pasaulinio karo miesto natūrali raida buvo sutrikdyta. Kaip ir kitur Lietuvoje vyko urbanizacijos procesas, žmonės iš mažesnių miestelių perkelti dirbti į miestuose susitelkusią pramonę.

Panevėžyje formuotas stambus pramonės centras, jame 6-8 dešimtmečiais pastatyta daug stambių pramonės įmonių, todėl čia gyventojų skaičius didėjo itin sparčiai. 1959–1979 metais panevėžiečių padaugėjo nuo 41 100 iki 101 500, tai yra, per 20 metų jų padaugėjo 2,4 karto. Populiacijos augimo tempai išliko aukšti ir 1979–1990 m., kai gyventojų padaugėjo dar 1,28 karto, jų skaičius pasiekė 130 000. Vėliau dėl emigracijos, gyventojų skaičius šiek tiek sumažėjo.
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1804 m. ir 2014 m.
1804 m.     1823 m.     1833 m.     1857 m.     1865 m.[2]     1887 m.     1897 m.sur.
800     2 000     3 700     5 908     8 071     8 071     12 968
1898 m.*     1923 m.sur.     1931 m.     1939 m.     1945 m.     1959 m.sur.     1967 m.
13 044     19 197     20 562     26 653     12 000     41 100     64 700
1970 m.sur.     1979 m.sur.     1981 m.[3]     1986 m.[4]     1989 m.sur.     2001 m.sur.     2006 m.
74 497     102 303     106 500     118 900     126 483     119 749     115 315
2007 m.     2008 m.     2009 m.     2010 m.     2011 m.sur.     2012 m.     2013 m.
114 582     113 653     112 619     111 959     99 690     98 612     97 589
2014 m.     -     -     -     -     -     -
96 328     -     -     -     -     -     -

    * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

[rodyti]
Demografinės raidos histograma


Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 99 690 žmonės:[5]

    Lietuviai – 96,11 % (95812);
    Rusai – 2,44 % (2434);
    Ukrainiečiai – 0,3 % (303);
    Lenkai – 0,18 % (180);
    Baltarusiai – 0,18 % (175);
    Čigonai – 0,1 % (96);
    Latviai – 0,04 % (44);
    Vokiečiai – 0,03 % (31);
    Žydai – 0,02 % (20);
    Kiti – 0,6 % (595).

   

2001 m. gyveno 119 749 žmonės:[6]

    Lietuviai – 95,69 % (114585);
    Rusai – 2,88 % (3443);
    Ukrainiečiai – 0,36 % (427);
    Baltarusiai – 0,2 % (241);
    Lenkai – 0,19 % (232);
    Čigonai – 0,12 % (141);
    Latviai – 0,05 % (63);
    Vokiečiai – 0,02 % (29);
    Žydai – 0,02 % (22);
    Kiti – 0,47 % (566).

   

1923 m. gyveno 19 197 žmonės:[7]

    Lietuviai – 53,32 % (10236);
    Žydai – 35,66 % (6845);
    Lenkai – 5,08 % (976);
    Rusai – 3,3 % (633);
    Vokiečiai – 0,57 % (109);
    Baltarusiai – 0,26 % (50);
    Latviai – 0,16 % (30);
    Kiti – 1,66 % (318).

   

1897 m. gyveno 12 968 žmonės:[8]

    Žydai – 50,47 % (6545);
    Lenkai – 19,58 % (2539);
    Rusai – 12,74 % (1652);
    Lietuviai-Žemaičiai – 12,13 % (1573);
    Vokiečiai – 1,67 % (216);
    Totoriai – 0,99 % (129);
    Baltarusiai – 0,99 % (128);
    Kiti – 1,43 % (186).

Žymūs žmonės

    Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Iš Panevėžio kilę žymūs žmonės.

    Platonas Kulakovskis (1848–1913), slavistas, poetas
    Aleksandras Dogelis (1852–1922), histologas
    Juozas Milašiūnas (1852–1943), knygnešys
    Julijanas Kulakovskis (1855–1919), filologas, istorikas, archeologas, vertėjas
    Marija Dilon (1858–1932), skulptorė
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), visuomenės veikėja, gyvenusi Panevėžyje 1932–1943 m. Jos name įkurtas muziejus
    Andrius Domaševičius (1865–1935), gydytojas
    Jokūbas Daumantas (1876–1924), knygnešys
    Borisas Eliaševičius (1881–1971), karaimų dvasininkas, visuomenės veikėjas
    Stepanas Nekraševičius (1883–1937), Baltarusijos Mokslų Akademijos įkūrėjas, kalbininkas
    Juozas Balčikonis (1885–1969), kalbininkas, vertėjas
    Matas Grigonis (1889–1971), vaikų poetas, pedagogas, vertėjas, sodininkas, Meno kuopos įkūrėjas
    Aleksandras Lebedevas (1893–1969), fizikas
    Gideon Mer (1894–1961), medikas
    Benjaminas Jakševičius (1895–1979), skulptorius, rezistentas
    Benjaminas Zuskinas (1899–1952), aktorius
    Ona Marija Saulaitienė (1907–1979), pedagogė, Antano Saulaičio žmona, Antano Vytauto Saulaičio, poetės M. Stankus-Saulaitės motina
    Juozas Miltinis (1907–1994), teatro režisierius
    Teisutis Zikaras (1922–1991), skulptorius
    Donatas Banionis (1924–2014), teatro, kino, televizijos aktorius ir režisierius
    Zigmundas Lavrinovičius (1925–1987), lenkų poetas, vertėjas
    Algimantas Čekuolis (g. 1931), žurnalistas ir politikos veikėjas
    Jonas Jurašas (g. 1936), teatro režisierius
    Stasys Šaparnis (g. 1939), penkiakovininkas, treneris, teisėjas, sporto organizatorius, olimpinis vicečempionas
    Arvydas Šliogeris (g. 1944), filosofas, eseistas
    Egidijus Banionis (1948–1993), istorikas
    Aleksandras Nazarenko (g. 1948), rusų istorikas
    Gražina Ona Pranckietytė (g. 1950), filosofė
    Jolanta Lebednykienė (g. 1952), kultūros veikėja, Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų organizatorė
    Jonas Kazlauskas (g. 1954), krepšininkas, krepšinio treneris
    Rimantas Astrauskas (g. 1955), signataras, fizikas, ekologas
    Vidmantas Urbonas (g. 1958), triatlonininkas, politinis bei visuomenės veikėjas
    Raimundas Banionis (g. 1957), kino, televizijos režisierius
    Sigita Strečen (g. 1958), rankininkė, olimpinė čempionė
    Raimundas Čivilis (1959–2000), krepšininkas
    Giedra Radvilavičiūtė (g. 1960), rašytoja
    Romas Ubartas (g. 1960), lengvaatletis, olimpinis čempionas
    Jolanta Polikevičiūtė (g. 1970), dviratininkė
    Rasa Polikevičiūtė (g. 1970), dviratininkė
    Mindaugas Lukauskis (g. 1979), krepšininkas
    Ignatas Konovalovas (g. 1985), dviratininkas
    Justinas Kinderis (g. 1987), penkiakovininkas
    Gintarė Petronytė (g. 1989), krepšininkė

Architektūra ir kultūra
Panevėžio katedra

Panevėžio centre, kairiajame Nevėžio krante yra Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra (pastatyta 1929 m.), Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia (pastatyta 1803 m.; buvęs pijorų, o vėliau – marijonų vienuolynas), Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia (1939 m.), stačiatikių cerkvė (šalia – stačiatikių kapinės), Panevėžio sentikių cerkvė, Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1854 m.), Panevėžio evangelikų reformatų bažnyčia. Dešiniajame krante – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1885 m.) ir senosios miesto kapinės. 2001 m. pastatyta Panevėžio Naujoji apaštalų bažnyčia, šalia veikia Panevėžio laisvųjų krikščionių bažnyčia. Kairiajame Nevėžio krante yra pramonės zona, susiklosčiusi XIX a.

Mieste veikia keli teatrai (žymiausias – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, įkurtas 1925 m.), taip pat vienintelis Lietuvoje Lėlių vežimo teatras, meno galerijos. Prie Nevėžio senvagės yra Senvagės dekoratyvinių skulptūrų skveras. Yra kraštotyros, pasipriešinimo sovietinei okupacijai muziejai. Išlikę tarpukario banko rūmai (architektas M. Songaila, skulptorius Juozas Zikaras).

Mieste yra rajoninė ligoninė, integruotų sveikatos paslaugų centras, miesto centre – infekcinių ligų ligoninė.

Iki 1970 m. mieste stovėjo Panevėžio kenesa, tarpukariu buvo leidžiamas karaimų žurnalas Onarmach. Panevėžio ješiva buvo įkurta Panevėžyje, bet buvo perkelta ir yra Bnei Brako mieste Izraelyje.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
J. Balčikonio gimnazija

Bibliotekos:

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (įkurta 1922 m.)
    Panevėžio rajono biblioteka

Bendrojo lavinimo mokyklos žr. Kategorija:Panevėžio mokyklos. Profesinio mokymo įstaigos:

    Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla
    Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla
    Panevėžio darbo rinkos mokymo centras
    Panevėžio profesinio rengimo centras

Kitos mokyklos:

    Panevėžio pradinė mokykla
    „Linelio“ specialioji mokykla-darželis

Aukštosios mokyklos:

    Panevėžio kolegija

Istorinės mokyklos:

    Panevėžio lenkų gimnazija (1919–1940)

Sportas
Dviračių sportas

2012 m. Panevėžyje vyko Europos treko čempionatas.
Futbolas

    Futbolas Panevėžyje

Savivaldybė

    Pagrindinis straipsnis – Panevėžio miesto savivaldybė.

Miestas turi atskiros savivaldybės statusą, kuri priklauso Panevėžio apskričiai. Atstovaujamoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Seniūnijų nėra.
Miestų partnerystė

Panevėžio miestai-partneriai: [9]
Miestas     Šalis
Molodečnas     Flag of Belarus.svg Baltarusija
Liunenas     Flag of Germany.svg Vokietija
Kalmaras     Flag of Sweden.svg Švedija
Gusas     Flag of the Netherlands.svg Nyderlandai
Liublinas     Flag of Poland.svg Lenkija
Koldingas     Flag of Denmark.svg Danija
Mytiščiai     Flag of Russia.svg Rusija
Kaliningradas     Flag of Russia.svg Rusija
Gabrovas     Flag of Bulgaria.svg Bulgarija
Rakverė     Flag of Estonia.svg Estija
Susisiekimas
Pažagieniai ir Panevėžys nuo Pažagienių bokšto
Keliai

Panevėžys yra labai geroje geografinėje dalyje, todėl yra svarbių kelių: Per Panevėžį eina magisralės:

    E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha
     A2  Vilnius–Panevėžys
     E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
     A8  Panevėžys–Aristava–Sitkūnai
     A9  Panevėžys–Šiauliai
     A10  Panevėžys–Pasvalys–Bauskė

Krašto keliai:

     120  Radiškis–Anykščiai–Rokiškis
     121  Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys
     122  Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys
     195  Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys

Panevėžys turi vakarinį aplinkkelį  A17  Panevėžio aplinkkelis
Viešasis transportas

    Pagrindinis straipsnis – Panevėžio autobusų parkas.

Panevėžio viešąjį transportą sudaro autobusai bei jų maršrutų tinklas mieste ir už jo ribų.

Miesto maršrutai. Mieste yra 16 autobusų maršrutų, kuriuos aptarnauja UAB „Panevėžio autobusų parkas“.

Tarpmiestiniai ir tarptautiniai maršrutai. Mieste jie kertasi Panevėžio autobusų stotyje, įkurtoje Savanorių aikštėje, šalia centro. Maršrutai aptarnaujami UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ir kitų vežėjų.
Geležinkeliai

Panevėžys, buvęs žymus geležinkelio mazgas XX a., dalį svarbos prarado – Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių maršrutų, kertančių miestą. Panevėžio geležinkelio stotis veikia S. Kerbedžio gatvėje. Panevėžyje – Aukštaitijos siaurojo geležinkelio pradžia.

Pirmoji plačiojo geležinkelio linija Panevėžį pasiekė 1873 m. – buvo nutiestas Radviliškio – Daugpilio geležinkelis. Pirmoji siaurojo geležinkelio juosta nutiesta 1899 m. iš Panevėžio į Švenčionėlius.
Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg
Gustonys
Panevėžys
Kaubariškis
Taruškos

Per miestą norima nutiesti Rail Baltika geležinkelį.
Geografija

Apskrities centras Panevėžys yra patogioje geografinėje padėtyje. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė „Via Baltica“ magistralė, jungianti su dviejomis Baltijos jūros regiono valstybių sostinėmis – Varšuva (Lenkija) ir Ryga (Latvija). Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto – 240 kilometrų. Miestą kerta geležinkelio ruožas (didžioji miesto dalis yra į pietus nuo geležinkelio), veikia trys oro uostai (vienas iš jų privatus), eksploatuojami vietos reikmėms. Apie 6 km į rytus nuo Panevėžio centro yra Pajuosčio aerodromas.

1969 m. vasario 11 d. mieste siautė ilgiausia Lietuvoje stichinė pūga (78 val. 25 min.).
Kraštinės koordinatės
Blank-50px.png           55° 46′ 20″           Blank-50px.png
24° 13′ 30″    
Į šiaurės vakarus     Į šiaurę     Į šiaurės rytus
Į vakarus     RoseVents.svg     Į rytus
Į pietvakarius     Į pietus     Į pietryčius
    24° 26′ 00″
      55° 41′ 40″      
Nevėžio senvagė – viena gražiausių Panevėžio miesto vietų.
Miesto dalys

    Aukštaičiai
    Klaipėda
    Kniaudiškis
    Lėkiškis
    Molainiai
    Naujamiestis
    Novadolis
    Pagojys
    Pažalvaičiai
    Pilėnai
    Plukiai
    Rožynas
    Savitiškis
    Senamiestis
    Senvagė
    Skaistakalnis
    Stetiškiai
    Tulpės
    Žemaičiai




PANEVĖŽYS.LT

Domina? Pateikite užklausą internetu!

Jūsų pasiūlymas:

Jūsų el.paštas ar telefonas:

Siųsti užklausą

Internetinės svetainės draugai: